apstačiuoti — tr. Vrn užsilipus vaikščiojant apmindžioti, apipurvinti (suolą): Vaikai apstačiãvo vėl suolus Lš. stačiuoti; apstačiuoti; nustačiuoti; pastačiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
nustačiuoti — tr. užsilipus vaikščiojant numindžioti, supurvinti (suolą): Nustačiavaĩ visą suolą man! Lp. stačiuoti; apstačiuoti; nustačiuoti; pastačiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
pastačiukoti — žr. pastačiuoti. | refl.: Pasistačiukodamas po aslą jis kalba su juomi apsistodamas J. stačiukoti; pastačiukoti … Dictionary of the Lithuanian Language
stačiuoti — stačiuoti, iuoja, iãvo intr. 1. būti stačiam, stovėti, stovinėti: Sėskit, sveteliai, kogi stačiuojat? J.Jabl(Kp). Jie stačiuoja netoli nuo urvo angos Vr. Daugumas nė kailinių nenusivelka, tik stačiuoja, dirsčioja pro langus į lauką V.Bub. Tu… … Dictionary of the Lithuanian Language